Iškastinio kuro naudojimo mažinimas privačiam verslo sektoriui

Paskelbtas kvietimas pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo veiklą „Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“ (toliau –Priemonė). Kvietimui numatyta bendra paramos suma siekia 10 mln. eurų, maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui iki 200 000 Eur, atsižvelgiant į De minimis pagalbos teikimo sąlygas ir nuostatas.

Kvietimo laikotarpis: iki 2024 m. rugsėjo 19 d., arba tol kol pakaks kvietimui skirtų lėšų.

Finansavimo dydis: bendra vienai įmonei teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 200 000 Eur. Finansavimas įrenginiams apskaičiuojamas pagal nustatytą 1 kW arba 1 m2 fiksuotąjį įkainį padauginus iš įrenginio vardinės galios (kW) arba saulės energijos kolektorių užimamo ploto (m2).

Tinkami pareiškėjai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre registruotas privatus juridinis asmuo – vidutinė arba didelė įmonė*

Tinkamos finansuoti išlaidos: Tinkamos finansuoti projektų išlaidos technologijoms, pakeičiančioms iškastinį kurą į atsinaujinančius energijos išteklius mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, įsigyti ir įsirengti:

1. saulės elektros energijos gamybai naudojantiems įrenginiams įrengti ar saulės elektrinės daliai iš saulės elektrinių parkų įsigyti išlaidos.

2. vėjo energiją elektros energijos gamybai naudojantiems įrenginiams įrengti išlaidos;

3. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (oras–vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,0. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti fluorintų dujų (toliau – F-dujų) alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (toliau – VAP) yra mažesnis nei 150. Šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150, nefinansuojami.

4. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (vanduo–vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150, nefinansuojami.

5. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (žemė–vanduo), naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150, nefinansuojami.

6. saulės energijos kolektoriui vandeniui šildyti, kurio naudingumo koeficientas nurodytas įrenginio techninėje specifikacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 814/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimai, esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), įsigyti, kai saulės energijos kolektorių sistema dengia ne mažiau kaip 40 proc. metinio šilumos energijos poreikio vandeniui šildyti.

7. naujam biokuro katilui, atitinkančiam 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“, įsigyti. Biokuro katilas gali būti įrengiamas pastate, registruotame teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną.

8. Įranga, nurodyta 1. ir 2. punktuose, privalo būti įrengiama kartu su 3.-7. punktuose (pasirinktinai) nurodyta įranga. Atskirai diegiama 1. ir 2. punktuose ar 3.-7. punktuose nurodyta įranga nefinansuojama.

Projekto įgyvendinimo trukmė: iki 18 mėnesių.

Daugiau informacijos čia

Jei Jus šis kvietimas sudomino ir norite gauti apie jį daugiau informacijos susisiekite info@eufunds.lt arba tel. +370 672 97325